tarpikis

tarpìkis sm. (2) NdŽ, KŽ; LsB511 patalpa vežimams, rogėms laikyti: Vidurėje pietinės sienos [kūtės] turėjo vienas duris aukštas sulig siena ir teip plačias, jog su visu didžiausiu šieno vežimu galėjo įvažiuoti, kuri rūmė tarp trijų sienų ir tų durų vadinos tarpikiu, arba ratainyčia S.Dauk.